Ona Juknevičienė. Kęstutis Vanagas/BFL nuotr.

 

Gintaras Ronkaitis kalbasi su europarlamentare Ona Juknevičiene, būsimuosiuose Europos Parlamento rinkimuose pirmuoju numeriu įrašyta Lietuvos centro partijos sąraše.

Gintaras Ronkaitis: Praėjusią kadenciją buvote išrinkta į EP Darbo partijos sąraše. Kaip atsitiko, kad nusprendėte palikti šią politinę jėgą?

Ona Juknevičienė: Išėjau iš Darbo partijos, nes ši balsuojant palaikė socialdemokratų vadovaujamą koaliciją balsuojant dėl atominės elektrinės įstatymo pataisų, kurios įteisino Leo LT steigimą. Man tai buvo labai netikėtas Darbo partijos sprendimas. Buvau partijos tarybos bei prezidiumo narė, šis klausimas ten buvo aptartas ne vieną kartą ir buvo labai aišku, kad Darbo partija pasisakys prieš. Vakare prieš balsavimą išgirdau, kad partija balsuos kitaip. Negalėjau tuo patikėti, tačiau ryte prieš balsavimą man paskambino ir pranešė, kad balsuos už šį įstatymą. Tuomet paskambinau V.Uspaskichui ir paklausiau, kodėl taip atsitiko ir kodėl pasikeitė pozicija? Šis man atsakė, kad tai ne telefoninis pokalbis ir reikia kalbėti atskirai. Atsakiau, kad atskirai kalbėtis jau vėlu, nes tuojau įvyks balsavimas. Pasakiau jam, gal būt ne visai gražiai, jog „vieną kartą jau jus socialdemokratai išdūrė – išdurs ir dar kartą“.

Tada išsiunčiau laiškus visiems Darbo partijos frakcijos nariams bei skambinau kam galėjau telefonu, kad nebalsuotų. Tačiau jau nieko nebegalėjau pakeisti. Ir toks „nesusipratimas“ buvo jau ne pirmas. Vieną kartą anksčiau jau esu nusileidusi, tačiau minėtas klausimas buvo principinis. Pirmą kartą man einant į EP rinkimus prieš penkerius metus, buvome susitarę, jog Darbo partija neis į koaliciją su socialdemokratais, su buvusiais komunistais. Tada jie nutarė sudaryti koaliciją ir aš pareiškiau, kad išeinu iš partijos. Tada man buvo paaiškinta, kad nebuvo galima „suvaldyti“ visų 40 išrinktų „darbiečių“ seimūnų, kiekvienas norėjo gauti „savo kėdę“ ir panašiai. Tada pasakiau, kad laikysiu save nepriklausoma ir kritikuosiu jūsų valdžią, jei ką blogai darysite.
Nebegalėjau būti kartu su žmonėmis, kuriais negaliu pasitikėti.

G.R.: Ar po to Viktoras Uspaskichas pateikė paaiškinimus, kodėl partija balsavo už Leo LT projektą?

O.J.: Ne, jis man neaiškino. Gal būt netgi atvirkščiai – pasišaipė, kai mūsų iniciatyvinė grupė pradėjo rinkti parašus prieš Leo LT. Parašai buvo surinkti, tačiau nebuvo tinkamai apiforminti, trūko asmens kodų ir pan. Tuomet V.Uspaskichas lyg ir pasišaipė iš manęs, sakydamas „matai, ir žmonės tavęs nepalaikė...“. Tarsi aš būčiau neteisi. Tačiau dabar jau dauguma supranta ir pakeitė nuomonę dėl Leo LT.

G.R. Kandidatuojate Centro partijos sąraše. Ši partija garsėja euroskeptiškomis pažiūromis. Jūs gi visada garsėjote kaip eurooptimistė.

O.J. Ir man taip atrodė. Iš pradžių buvo klaustukų, nes euroskepticizmas man nebūtų priimtinas. Su R.Ozolu susitikome rinkdami parašus prieš Leo Lt. Vėliau, kai pradėjome kalbėti apie galimą mano kandidatavimą Lietuvos centro partijos sąraše, formaliai derinome savo pozicijas. Manęs buvo paprašyta atsiųsti taip vadinamas savo vertybes, kas man yra svarbu. Ir jie man atsiuntė savąsias. Diskusijos pareikalavo klausimas dėl Lisabonos sutarties. Ar norime daugiau suvienytos Europos, ar suverenių ir nepriklausomų valstybių. Tai mes išsiaiškinome ir mūsų matymas yra panašus.

G.R. Koks gi kelias laikomas prioritetiniu: link didesnės bendrystės Europos Sąjungos rėmuose ar atskirumo link?

O.J. Mano pozicija buvo tokia: norėčiau, kad ES būtų vieninga, nes tuomet ji yra stipresnė, pasaulyje konkuruojant su „dideliais žaidėjais“ – JAV, Kinija, Rusija. Jei Europa yra susiskaldžiusi, tai naudinga ir JAV ir ypač Rusijai bei kitiems konkurentams. Jei esi susiskaldęs – esi silpnesnis. Tai pirmiausia liečia ekonomiką. Dėl globalizacijos bei pasaulinės konkurencijos vienybė būtina.

Jei esame vieningi energetikos, ES gynybos klausimais, mes taip pat tampame lygiaverčiais partneriais pasaulyje. Jei Europa yra vieninga energetikos srityje, mes galime kalbėtis su Rusija iš stipresnių pozicijų. Dabar Rusija susitaria atskirai su ES narėmis ir Rusijai tai tik į naudą. Šiuos klausimus labai detaliai aptariau su Lietuvos centro partijos prezidiumu bei taryba. Manau, kad mūsų matymas yra vienodas.

Kitas jautrus klausimas – mano asmeninė pozicija seksualinių mažumų klausimu. Apie tai mes kalbėjomės ir aš išdėsčiau savo poziciją. Visi žmonės yra vienodi, nepriklausomai nei nuo seksualinės orientacijos, nei nuo religijos, politinių pažiūrų, odos spalvos – man visi žmonės yra lygūs. Kažkaip išskirtinai reglamentuoti ar apginti seksualines mažumas ar kitas grupes būtų neteisinga, nes tada automatiškai pripažįsti, kad jie yra kitokie, jiems reikia kitokio įstatymo.
EP buvo pasiūlymų pasmerkti katalikų bažnyčią, pasisakančią prieš homoseksualius asmenis. Balsavau prieš tokius siūlymus, nes galvoju, jog kaip yra laisvė pasirinkti seksualinę orientaciją, taip yra ir laisvė pasirinkti religiją. Jei katalikams tokia orientacija yra nepriimtina, prieštarauja jų religijai, jie yra laisvi tai išsakyti. Tai žodžio laisvė per tikėjimą.
Su Centro partija mes vieni kitus supratome ir esminių prieštaravimų čia nėra.

G.R. Klausimas dėl prezidento rinkimų. Sklido gandai, esą Ona Juknevičienė ruošiasi kandidatuoti. Kaip buvo iš tikrųjų?

O.J. Tai buvo daugiau žurnalistų žaidimas šiomis temomis. Kai mane pakalbindavo, pajuokaudavau. O jie pateikdavo truputį rimčiau – ir atrodė rimtai. Apie tai negalvojau. Su D.Grybauskaite ne kartą kalbėjau prieš ir prieš ir po Seimo rinkimų, sakydama, kad jai reikėtų grįžti Premjere arba Prezidente. Tai yra tinkamas žmogus žengti į aukščiausius postus. Tačiau Dalia Grybauskaitė vis neapsisprendė, todėl esu pasakiusi: jei ji neis į rinkimus, o eis M.Brazauskas – tada tikrai eisiu, nes gaila Lietuvos ir jos žmonių, nes tokiu atveju vėl grįžtume į praeitį. Tai būtų labai blogai. Didesnių ambicijų neturėjau. D.Grybauskaitė yra stipri kandidatė ir jokiu būdu su ja nekonkuruočiau.

G.R. Ar negalėtumėte žmonėms paprastai paaiškinti, kur slypi blogybės, kad mūsų valdžia nederamai perkelia Europos teisės aktus į nacionalinę teisę.

O.J. Politikams yra labai patogu manipuliuoti, sakant, jog „taip reikalauja Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai“. Netgi išprusę žmonės to negali patikrinti. Kai kuriuos dokumentus pati rengiau ir moku mintinai. O čia yra sakoma, kad atseit Briuselis reikalauja. Tai yra iš tikrųjų melas. Blogiausia tai, kad priimami įstatymai ar Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai taip, kad žmonės negalėtų pasinaudoti visomis galimybėmis, esančiomis ES direktyvose (kas leidžiama kitoms ES valstybėms) taip blogindami sąlygas žmonėms, verslui. Kyla klausimas, kodėl? Matyt, atsiranda tam tikri interesai. Labiausiai kritikavau Užimtumo rėmimo įstatymą Iki 2013 metų bus įsisavinti 4 mlrd. eurų per Socialinį Fondą. Iš to nėra ir nebus jokio rezultato. Šis įstatymas sukurtas pinigų plovimui.

G.R. Ar kažkas valdžioje reaguoja į jūsų pasiūlymus, pastabas?

O.J. Buvusioje valdžioje niekas nereagavo. Jie nepriėmė jokių pasiūlymų. Taip pat ir dėl euro įvedimo. 2006 metais rašiau ir teikiau siūlymus, tačiau Vyriausybė visiškai juos ignoravo. Gali arklį atvesti prie upės, bet negali priversti jo gerti.

A.Kubiliaus Vyriausybei teikiu siūlymus dėl naujos atominės elektrinės, Leo LT, elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją . Atsakė ministras A. Sekmokas, jog į pasiūlymus yra atsižvelgta ir šiuo metu visa tai yra įgyvendinama.
Taigi, tas „juodas skyles“ galima nesunkiai panaikinti, disponuojant informaciją, kurią turiu aš bei kiti Lietuvos europarlamentarai. Jei nėra noro – tada kažką padaryti yra sunku.

G.R. Ką daryti su didele mūsų šalies problema – monopolijomis ir įvairiomis įtakos grupėmis?

O.J. Pas mus įsišakniję ir populiarūs posakiai, kad valstybė ir Vyriausybė negali kištis į privačių struktūrų reikalus, nes gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Net pačioje liberaliausioje valstybėje nėra laukinio kapitalizmo ir visiškai laisvos rinkos. Yra monopolijų ir oligopolijų valstybinis, labai griežtas ir nepriklausomas reguliavimas. Tuo tarpu pas mus pradėjus kalbėti apie „maksimų“ ir kitų prekybos centrų viršpelnių nukirtimą yra pradedama rėkauti, esą pažeisti rinkos principai. Kad bus sužlugdytas smulkus ir vidutinis verslas. Dovanokite, bet čia yra oligopolijos, čia nėra konkurencijos tarp didžiųjų prekybos tinklų, nes jie pasidaliję rinką tarpusavyje. Ir tai neliečia smulkaus ir vidutinio verslo.

Energetikoje – visiška monopolija. Telekomunikacijų rinkoje yra didieji verslo subjektai, kurių veiklą būtina reguliuoti. Pas mus visos „reguliavimo“ struktūros yra politizuotos ir pačios reguliuojamos politikų. Būtina reguliuojančias struktūras atskirti nuo likusio valstybinio aparato ir nuo politikų. Prancūzijoje tokia agentūra buvo sustabdžiusi atominės jėgainės statybą dėl netinkamo cemento naudojimo. Statybų bendrovė patyrė milžiniškų nuostolių. Ir čia netgi prezidentas N.Sarkozy nieko negalėjo padaryti. Šiuo atveju, minėta agentūra buvo aukščiau prezidento. Ir mūsų agentūros turi būti nepriklausomos.

G.R. Bet kaip tai įgyvendinti Lietuvoje?

O.J. Reikia suteikti jiems galias ir neleisti niekam kištis. Reikia politinės valios, kaip dabar yra populiaru sakyti.

G.R. Ar įmanoma mūsų europarlamentarams daryti įtaką Europos mastu, juk mūsų bus tik 12.

O.J. Net vienas žmogus gali daryti įtaką. Gali būti 50 ir nieko nedaryti, o gali būti vienas, kuris padarys daugiau. Europarlamentaro uždavinys – sutelkti aplink save kuo daugiau žmonių, palaikančių vieną ar kitą poziciją. Jei užsitarnauji pagarbą ir pasitikėjimą – gauni ir palaikymą.

Pateiksiu pavyzdį. Eurą buvo galima įsivesti, jei mūsų valdžia būtų to norėjusi. Tai buvo politinis sprendimas. Ir jokiu būdu ne dėl Mastrichto kriterijų. Asmeniškai kalbėjau su EK pirmininku J.M.Barosso. Jis aiškiai pasakė, kad tai politinis sprendimas, nes nenorima atidaryti „Pandoros skrynios“. Jei leistų Lietuvai, pretenduotų ir Lenkija ir daugelis kitų didesnių valstybių. Vienas iš EK atstovų paklausė LB vadovo R.Šarkino, kodėl nėra „pareguliuojamas“ tas 0,1 infliacijos procentas. R.Šarkinas atsakė, jog mes nenorime meluoti. EK atstovai pradėjo juoktis: tai ne melas, o fiskalinių instrumentų panaudojimas. Pavyzdžiui, galite ne dabar pakelti kainas viešajam transportui, o tai padaryti rudenį. Buvo patarta, jog yra galimybių įsivesti eurą, tik būtina to siekti.

Tada mes EP įtikinome daugelį parlamentarų ir buvo priimta rezoliucija, kurioje pasakyta, kad Europos Komisijai rekomenduojama iš naujo įvertinti Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. Tada LR Vyriausybė turėjo kreiptis į EK, kad tai būtų padaryta. Tačiau ši nesikreipė...

G.R. Tai buvo tuometinės valdančiosios daugumos politinis sprendimas neįsivesti euro?

O.J. Taip. Laukė savivaldos rinkimai ir imta šnekėti, jog įsivedus tuoj kils kainos ir t.t. Niekas nematė tolimesnės perspektyvos. Dabar matome, jog eurozonos valstybės yra tvirtesnės ir joms negresia bankrotas, kaip Latvijai ar Vengrijai.

G.R. Kiek svarbi asmeninė europarlamentaro patirtis dirbant EP?

O.J. Pirmaisiais darbo metais vyko susipažinimas su šia didžiule struktūra. Tam prireikia daug laiko. Būtina užsitarnauti žmonių pasitikėjimą bei sukurti savo reputaciją. Tie parlamentarai, kurie turi patirtį ir nori dirbti turi didelį privalumą. Mokymasis vyksta nuolat. Tik atvykusi supratau, kad būtina mokytis prancūzų kalbos. Be kalbų mokėjimo europarlamentaras negali dalyvauti dokumentų rengime kaip pagrindinis žmogus, nes vertimai užima per daug laiko.

G.R. Labai ačiu už pokalbį.

Balsuotojas.lt